Peržiūrėdamas prieš kelis metus rašytą dienoraštį pastebėjau, kad yra dalykų, kuriuos norėjau nuveikti, bet to nepadariau ar nepradėjau daryti. Reflektuodamas kodėl, supratau, kad tais atvejais į aplink supantį pasaulį žiūrėjau iš trūkumo perspektyvos.
Taip ir nepradėjau naujo projekto, nes vienas negalėjau jo padaryti, o bendradarbiauti su kitais pabijojau: o jeigu perims, nukonkuruos?
Neperdaviau rekomendacijos apie kolegą, kuris dirba panašioje srityje, nors pats nespėjau ir nesutikau teikti paslaugos, nerimaudamas, kad klientas daugiau niekada nesugrįš pas manę.
Neišleidau į rinką naujo produkto, mąstydamas, kad šiuo metu resursai yra riboti, o nauda – kažkur toli. Tad geriau pasilikti su tuo, ką turiu dabar. Čia viskas aišku ir saugu.
Žinoma, mes nežinome, kas būtų, jeigu būtų, tačiau: mūsų nuostatos ir įsitikinimai tiesiogiai veikia mūsų sprendimus, o per tai – veiksmus. O veiksmai (arba jų nebuvimas) turi tiesioginės įtakos asmeniniam, komandos ir organizacijos rezultatui.
Mąstan…