Ar būna, kad vykdydamas projektą ar kitokią veiklą, galvoji: „pavarysiu“ pusmetį, o po to viskas normalizuosis ir galėsiu grįžti prie savo įprastos rutinos ir visko, ką apleisiu per tą pusmetį. Po pusmečio pamatęs, kad reikia dar, „varai“ kitą pusmetį, po to metus, ir dar. Kol pritrūksta jėgų. Tai, kas atrodė kaip trumpos distancijos bėgimas – sprintas, iš tikrųjų yra ilgas maratonas.
Jeigu veža, tai gerai. Mano nuomone, svarbiausia, kad dėl sprinto vienoje srityje nebūtų atidėliojami svarbūs žingsniai kitose Tau svarbiose srityje. Jeigu pavyksta viską suderinti, puiku!
Kada veiklos sprintas jau tampa maratonu?
Jeigu veža, tai gerai. Mano nuomone, svarbiausia, kad dėl sprinto vienoje srityje nebūtų atidėliojami svarbūs žingsniai kitose Tau svarbiose srityje. Jeigu pavyksta viską suderinti, puiku!
Geros mintys Miroslavai. O kas jei toks "spirntavimas" veža? Asmeniškai sumažinus ritmą rodos, kad švaistau laiką, nieko neveikiu ką galėčiau padaryt.