Žinom, kad reikės daryti, bet vis tiek laukiam. Laukiam kažkokios ribos. Laukimo metu esame nerimo ir delsimo būsenoje. O kartkartėmis aplanko mintis, kad ta riba jau tuoj ateis. Bet mes ją vis nuvejame – dar ne dabar. Ir vis tiek nors akies krašteliu stebime save ir aplinką - o gal jau dabar? Jei pavyksta įkalbėti save, kad dar ne – atsidūstame tarsi su palengvėjimu. Tačiau nerimas niekur nedingsta. Jaučiame, kad neišvengiamų pokyčių laikas kažkada ateis.
Ar būtina laukti ribos?
Ar būtina laukti ribos?
Ar būtina laukti ribos?
Žinom, kad reikės daryti, bet vis tiek laukiam. Laukiam kažkokios ribos. Laukimo metu esame nerimo ir delsimo būsenoje. O kartkartėmis aplanko mintis, kad ta riba jau tuoj ateis. Bet mes ją vis nuvejame – dar ne dabar. Ir vis tiek nors akies krašteliu stebime save ir aplinką - o gal jau dabar? Jei pavyksta įkalbėti save, kad dar ne – atsidūstame tarsi su palengvėjimu. Tačiau nerimas niekur nedingsta. Jaučiame, kad neišvengiamų pokyčių laikas kažkada ateis.